Vasarą reikia pabūti saulėje ir kaupti vitamino D atsargas žiemai, nes šio vitamino labai trūksta, sako medikai. Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijai priklausančių laboratorijų duomenimis, net 88,9 proc. tirtų kraujo mėginių 2012 m. buvo nustatytas organizmui svarbaus vitamino D stygius. Pasak medikų, vitamino D ypač trūksta paaugliams ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Apie tai, kaip reikėtų degintis vasarą saulėje ir kaupti vitamino D atsargas žiemai, kalbamės su Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininke, medicininių tyrimų laboratorijos „Sosdiagnostika“ direktore, gydytoja Egle Marciuškiene.
Sakoma, kad Vitamino D atsargas reikia kaupti vasarą, kai yra galimybė gauti daugiau saulės. Ar tikrai saulė nekenksminga, kai dažnai kalbama apie saulės ligų pavojų?
Visi mes gerai žinome, kad vitaminas D vadinamas saulės vitaminu, nes 90 proc. vitamino D mes pasigaminame dėl saulės poveikio ir tik 10 proc. gauname šio vitamino su maistu. Mūsų mitybos įpročiai yra tokie, kad su maistu gaunamo vitamino D yra labai mažai, todėl kyla problema: iš kur gauti to vitamino D? Gydytojų rekomendacijos, kad reikia būti saulėje vidurdienį, kada saulė pikčiausia, ir 10 – 15 min. atidengti ketvirtadalį kūno, kad gautume dienos vitamino D dozę yra teisingos. Bet saulė yra ta priežastis, kuri sukelia odos pažeidimus. Saulė dažnai yra laikoma odos vėžio – melanomos priežastimi, todėl daugelis baiminasi ir klausia, ką daryti? Ir saulės norisi, ir vitamino D reikia… Yra parengtos kovos su vėžiu, ypač odos vėžiu, rekomendacijos, kad būkime atsakingi ir nepiktnaudžiaukime saule, naudokimės apsaugos priemonėmis. Bet iš kur gauti vitamino D? Akivaizdu, kad vitamino D reikia gauti su saule ir su maistu, o jeigu atlikus tyrimą nustatomas deficitas – papildus.
Kodėl vis tik yra svarbus vitaminas D?
Vitaminas D svarbus normaliai dantų ir kaulų būklei, jis padeda sumažinti kaulų lūžių riziką. Be to vitaminas D reikalingas normaliai raumenų funkcijai, imuninės sistemos veiklai palaikyti. Šio vitamino trūkumas siejamas su osteoporoze, cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, širdies ligomis, vėžiu bei autoimuniniais susirgimais.
Prekybos centruose padaugėjo lentynų, kuriose prikrauta įvairių gamintojų ir įvairių stiprumų apsauginių kremų nuo saulės. Ar būtina tokia apsauga ir kokio stiprumo kremus patartumėte rinktis atatostogaujantiems Lietuvoje? Kaip reikėtų saugotis saulės, kad patektų į organizmą norimas vitamino D kiekis?
Kremai nuo saulės turi tam tikrus filtrus, kurie išreiškiami procentais. Jeigu mes naudosime 15 proc. apsauginius kremus ir didesnius, tai jie sustabdo 99 proc. ultravioletinių B tipo spindulių, ir šiuo atveju, mes nepasigaminsime vitamino D visiškai. Bet pavojingiausi yra ultravioletiniai A tipo spinduliai, kuriuos mes gauname ir šiaip vaikščiodami. Kur yra problema? Daugelis autorių teigia, kad vitaminas D yra sezoninis vitaminas, todėl kyla klausimas: ar galime sukaupti vitamino D atsargų vasarą? Kaip poetas Eduardas Mieželaitis yra pasakęs – „Čia Lietuva, čia lietūs lyja“. Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad vitamino D sezoniškumo nėra ir mes su Lietuvos saulėtomis dienomis jo negalime labai daug prisisotinti. O gauti tų pavojingų A tipo spindulių mes galime. Būnant saulėje reiktų naudoti apsauginius kremus, bet labai trumpai ir atsakingai, ne daugiau nei 15 min. pasimėgauti saule be apsauginių kremų. Jeigu žmogus turi normalų vitamino D kiekį, t.y., jo vitamino D kiekis yra optimalus, aišku reikalingą dienos dozę jis pasigamins. Bet jeigu žmogus turi vitamino D trūkumą, tai nei saulė, nei maistas jo nepapildys. Jie gali tik padėti palaikyti esamą vitamino D kiekį. Esame tyrę po atostogų ar darbo Ispanijoje grįžusių lietuvių kraują, iš kurio sužinojome, kad per ilgesni laiką būnant saulėje vis tik galima sukaupti vitamino D atsargų. Bet tai džiugi žinia pietiečiams, nuolat gyvenantiems saulėtuose kraštuose, o Lietuvoje tų saulėtų dienų ko gero mažiau nei lietingų.
Ar galima perdozuoti vitamino D ilgai būnant saulėje be apsaugos? Ką manote apie soliariumus žiemą?
Su saule ir su maistu perdozuoti vitamino D yra neįmanoma, nes organizmas pasigamina ir iš maisto pasiima tiek vitamino D, kiek jam reikia. Aišku, vartojant vitamino D papildus didelėmis dozėmis, tikimybė yra tokia ir pakankamai didelė, ypač sergant tam tikromis ligomis. Mano pačios patirtis rodo, kad jeigu atsakingai žmonės elgiasi su soliariumais ir jais nepiktnaudžiauja, tų žmonių vitamino D kiekis yra didesnis, negu tų, kurie nesilanko soliariumuose. Bet mes turime nepamiršti, kad teik būnant saulėje, tiek lankantis soliariumuose reikalingos apsaugos priemonės ir saikas. Lietuva yra šiaurinė šalis ir pažiūrėkime į lietuvaičius – mes esame baltaodžiai, šviesiaplaukiai, ir netgi dalis su strazdanėlėmis. O šie žmonės gali greičiau nudegti, pažeisti odą, kas gali lemti melanomos išsivystymą. Būtent baltaodžiai, šviesiaplaukiai yra padidintos rizikos grupėje. Kita vertus kai kurie žmonės pastoviai dirba lauko sąlygomis, gauna daug saulės, tačiau neserga melanoma. Todėl, kad jie pastoviai gauna ir didina pripratimą prie saulės. Vieni teigia, kad nereikia su soliariumais pradėti pratintis prie saulės, nes mes skatiname melanomos išsivystymą, yra iš vienos pusės teisūs, tačiau kiti, kurie sako, kad reikia pratintis po truputį ir didinti ultravioletinių spindulių poveikį minutėmis kiekvieną dieną yra vėlgi teisūs, nes oda iš tikrųjų turi priprasti prie saulės. Ir kaip aš sakau, kiekvienoj problemoj, kaip toj lazdoj yra du galai ir mes turime tiktai neperlenkti.
Kadangi Lietuva patenka į šalių, esančių didelės vitamino D trūkumo rizikos sąrašą, ar yra įmanoma sukaupti vitamino D atsargų žiemai per gana trumpą lietuvišką vasarą?
Lietuvoje saulėtų dienų yra labai mažai, ypatingai rytų Lietuvoje, tai jeigu ir namą turite, pasimėgauti jums neleis debesys, didmiesčiuose – įvairūs smogai, dulkėtumas, bet aišku saulės vonios didina vitamino D kiekį organizme. Kiek vitamino D atsargų pavyko sukaupti, gali parodyti tik kraujo tyrimas. Tačiau po atostogų pasimėgavus saule, nepatartina atlikti bendrojo vitamino D tyrimo, o geriau palaukti ne mažiau nei šešias savaites, kad vitamino D kiekis stabilizuotųsi mūsų organizme. Tik tada galėsime matyti tikrąsias atsargas.
Dažnai raginama pasitikrinti vitamino D kiekį, kad žinotume, ar jo trūksta. Ar yra įmanoma tiksliai sužinoti, kokios vitamino D atsargos yra organizme?
Vitaminas D žmogaus organizme turi dvi formas: yra vitaminas D3 ir vitaminas D2. Vitaminą D3 mes pasigaminame dėl saulės poveikio, o vitaminą D2 gauname su maistu. Nors Lietuvoje nėra registruota vitamino D2 papildų, tačiau dauguma Lietuvos gyventojų yra kompiuterizuoti, naudojasi elektroninėmis parduotuvėmis, daug keliauja ir parsivežti vitamino D2 papildų yra visos galimybės. Be to, vartojant daugiau vitamino D turinčio maisto, taip pat gauname daug vitamino D2. Ir jeigu mes pasidarysime tik vitamino D3 tyrimą, nežinosime, kiek turime vitamino D2. Ir šiuo atveju yra rizika, kad nustačius vitamino D3 trūkumą ir žmogui pavartojus dar daugiau vitamino D3, galima perdozuoti ir apsinuodyti vitaminu D, nes nebuvo įvertintas vitamino D2 kiekis.
Vienos laboratorijos matuoja tik vitamino D3, o kitos atlieka bendrojo vitamino D kraujo tyrimus. Kuo šie tyrimai vienas nuo kito skiriasi?
Vienos laboratorijos atlieka vitamino D bendrąjį tyrimą. Tai yra tyrimą, kuris apima tiek vitamino D3, tiek vitamino D2 formas. O tas tyrimas, kuris nustato tik vitamino D3 koncentraciją, nematuoja vitamino D2 koncentracijos. Norint sužinoti vitamino D atsargas organizme, būtina atlikti bendrojo vitamino D tyrimą, kuris išmatuoja ir D2, ir D3 formas. Atlikti vitamino D3 tyrimą yra klaida, nes tokiu atveju praleidžiamos vitamino D2 atsargos organizme ir tyrimas nėra informatyvus. Neatlikus bendrojo vitamino D tyrimo, tu nežinai, kokios iš tikrųjų yra vitamino D atsargos organizme.
Kokiomis ligomis sergantiems ypač rekomenduotumėte pasitikrinti bendrojo vitamino D kiekį organizme ir kaupti jo atsargas vasarą būnant dažniau saulėje? Kas neleidžia organizmui kaupti vitamino D atsargų?
Kaip žinome, vitaminas D gaunamas dėl saulės poveikio ir su maistu. Tačiau dažna problema, ypač menopauzę pasiekusioms moterims, kai pakinta odos struktūra ir gebėjimas gaminti vitaminą D odoje sumažėja. Mes galime netgi kaitintis saulėje, bet vitamino D nei kiek nepasigaminsime.
Kai yra virškinamojo trakto tam tikros ligos, pavyzdžiui, cistinė fibrozė, celiakinė liga, Krono liga, vitamino D pasisavinimas per virškinamąjį traktą taip pat bus sutrikęs, tai mes ir negausime tų 10 procentų, kuriuos vartojame su maistu. Vitamino D skaidymas vyksta kepenyse ir inkstuose. Dauguma kepenų ir inkstų ligų lemia tai, kad sutrinka vitamino D metabolizmas ir žmogaus organizme taip pat trūksta vitamino D. Vitamino D skaidymą gali stabdyti vaistai. Tačiau kiekvienu atveju reikia klausti gydytojo arba farmacininko ir išsiaiškinti ar tie vaistai jums trukdo ar netrukdo jūsų vitamino D apykaitai. Noriu pasakyti, kad vieni iš tokių – kortikosteroidai. Ne paslaptis, kad vartojantiems kortikosteroidus išsivysto osteoporozė ir prasideda kaulų lūžiai.
