Vitaminų pasaulis yra margas – jame nesunku pasiklysti. Šiandieninės vaistinės panašios į vitaminų prekybos centrus. Žmonės pradėjo ryti vitaminus saujomis, taip bandydami išspręsti visas sveikatos problemas.
Visi žino, kad gyventi be vitaminų neįmanoma. Tenka pripažinti, kad vos vienas mūsų mitybos elementas gali paveikti daugumą procesų, vykstančių organizme, ir padaryti esminį poveikį sveikatai. Vitaminai saugo mus nuo įvairių ligų, stiprina organizmo atsparumą.
Tačiau vitaminų pasaulis yra margas – jame nesunku pasiklysti. Apsukti galvą pirmiausia gali reklama, kuri siūlo vitaminus imuninei sistemai, vitaminus, skatinančius plaukų augimą, vitaminus atminčiai, vitaminus širdžiai ir vitaminus, saugančius nuo visų įmanomų ligų… O šiandieninės vaistinės panašios į vitaminų prekybos centrus.
Tad pirmiausia išsiaiškinkime, kam mums šie elementai yra reikalingi? Kokius vitaminus reikėtų vartoti, o nuo kokių laikytis atokiau?
Vitaminų atradimas
Pirmiausia buvo atrastas vitaminas B, kurio niekas tuomet taip nevadino. 1897 metais olandų kalėjimo gydytojas Heikmanas pastebėjo, kad ir pacientai, ir vištos jo fermoje, kuriomis jis rūpinosi laisvalaikiu, sunkiai suserga, jei maitinasi apdorotais ryžiais, ir išgyja, jei gauna ryžių su luobelėmis. Jis padarė išvadą, kad ryžių grūdų luobelėje yra kažkoks elementas, padedantis kovoti su liga.
Praėjo dar 14 metų, kol kitas gydytojas sugebėjo išskirti šį elementą ir pateikti jį miltelių pavidalu. Vitaminu šią medžiagą pavadino lenkų biochemikas Kazimieras Funkas: jis pasiskolino lotynišką žodį „vita“ – „gyvenimas“). Vėliau vitaminais pradėta vadinti visas panašų poveikį turinčias medžiagas, o kad galima būtų jas vieną nuo kitos atskirti, kiekvienam vitaminui buvo priskirta lotyniškos abėcėlės raidė. Mokslininkai išskiria 13 gyvybiškai svarbių vitaminų, bet čia iškyla daug ginčų. Dalis mokslo pasaulio atstovų mano, kad tokių vitaminų yra 12, o kiti teigia, kad žymiai daugiau.
Kam reikalingi vitaminai?
Jie atlieka katalizatoriaus funkciją, t. y. pagreitina kai kuriuos biocheminius procesus žmogaus organizme. Jie gali būti fermento dalis arba stimuliuoti organizmui būtinų hormonų gamybą. Nors vitaminai nesuteikia papildomos energijos, jie stiprina imuninę sistemą. Žmogaus organizmas pats generuoja tik labai mažą dalį būtinų vitaminų. Kitą, didesnę, dalį žmogus gauna kartu su maistu.
Yra dvi vitaminų grupės pagal tirpumą: tirpūs vandenyje ir tirpūs riebaluose. Pastarieji – A, D, E, K. Šie vitaminai kaupiasi žmogaus organizme, kuris panaudoja juos pagal poreikį. Tirpūs vandenyje – C, B, PP. Šie vitaminai nesigeneruoja ir nesikaupia žmogaus organizme, todėl jų trūkumas juntamas greičiau bei turi sunkesnes pasekmes, nei pirmos grupės vitaminų stoka.
Mokslininkai taip pat tiksliai nustatė, už ką vitaminai yra atsakingi žmogaus organizme:
A – padeda kovoti su kvėpavimo takų ligomis, palaiko odos, kaulų, plaukų, dantų ir dantenų sveikatą.
B1 – „geros nuotaikos vitaminas“, normalizuoja raumenų ir širdies veiklą, padeda geriau suvirškinti angliavandenius.
B2 – palaiko odos, plaukų, nagų sveikatą, gerina regėjimą.
B6 – saugo organizmą nuo nervų bei odos ligų, lėtina senėjimą.
B12 – dalyvauja kraujo gamybos procese, suteikia organizmui žvalumą, palaiko nervų sistemą, skatina vaikų apetitą ir augimą.
C – padeda gyti žaizdoms ir nudegimams, mažina cholesterolio lygį, saugo nuo virusų ir bakterijų, mažina trombų susidarymo pavojų.
D – padeda kalciui ir fosforui stiprinti kaulus ir dantis, saugo nuo peršalimo, skatina vitamino A įsisavinimą.
E – lėtina ląstelių senėjimą, didina atsparumą, tirpdo trombus, mažina nuovargį, normalizuoja kraujo spaudimą.
F – neleidžia didėti cholesterolio lygiui, užtikrina odos ir plaukų sveikatą, gerina savijautą, saugo širdį, padeda mažinti svorį.
K – saugo nuo vidinio kraujavimo, padeda teisingai krešėti kraujui.
P – stiprina kapiliarų sieneles, didina atsparumą infekcijoms.
Ne visi vitaminai naudingi
Nuo praėjusio amžiaus dešimto dešimtmečio Amerikoje ir Europoje prasidėjo visuotinis vitaminų vajus. Žmonės pradėjo ryti vitaminus saujomis, taip bandydami išspręsti visas sveikatos problemas. Tik maža dalis jų, prieš pradėdami juos vartoti, konsultavosi su gydytojais. Žmonės dažnai yra linkę rinktis „gydymą vitaminais“ savo nuožiūra, pamiršdami, kad tai iš esmės yra vaistas, o aklai ir be saiko vartoti bet kurį vaistą yra pavojinga.
Atrodytų, kas čia gali būti blogo? Dauguma dietologų laikosi nuomonės, kad sintetiniuose vitaminuose nėra geram jų įsisavinimui būtinų komponentų, o be šios funkcijos vitaminus vartoti yra beprasmiška. Todėl geriausiu atveju jie tiesiog neužsilaiko organizme. Blogiausiu – jei jiems vis dėl to pavyksta įsitvirtinti – tokie vitaminai gali išbalansuoti organizmą. Perdozuoti vitaminų, gaunant juos natūraliu būdu – su maistu, beveik neįmanoma. Tačiau pasitaiko atvejų, kai žmogus perdozuoja dirbtinių vitaminų. Net mažas jų kiekis gali sukelti virškinimo sutrikimus ar alergiją, o vartojant daug dirbtinių vitaminų padidėja onkologinių bei šlapimo takų ligų rizika.
Dietologai įspėja, kad dirbtinai generuojami vitaminai pirmiausia yra pagalbinė priemonė, t. y. šis produktas sukurtas tiems, kurie negali (arba nenori) sveikai maitintis.
Tyrimai byloja
Dauguma specialistų vengia atvirai prieštarauti profilaktiniam vitaminų vartojimui. Tačiau pastaraisiais metais pasirodė nemažai rimtų tyrimų, kuriuose abejojama sintetinių polivitaminų kompleksų nauda. Prieš porą metų solidus, Jungtinėje Karalystėje leidžiamas net nuo 1823 metų, medicinos žurnalas „The Lancet“ paskelbė polivitaminų poveikio onkologinių ligų profilaktikai tyrimo rezultatus. „Nerasta įtikinamų įrodymų, kad biologiniai polivitaminų papildai gali užkirsti kelią vėžiui. Tačiau esant šiai ligai jie galimai daro neigiamą poveikį“, – teigiama „The Lancet“ publikacijoje.
Tiriant polivitamininių kompleksų poveikį širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms, taip pat buvo gautas netikėtas rezultatas. Polivitaminai ne tik nepagerindavo pacientų būklės, tačiau kartais net ją pablogindavo.
Nors šie teiginiai paremti tyrimais, mokslininkai vis dar yra linkę vartoti žodį „galimai“. Tai, kad kai kurių polivitaminų poveikis gali būti neigiamas, o gal net mirtinas, jie vadina „bauginančiu spėjimu“.
Verta paminėti, kad dar 1998 metais Pasaulio sveikatos organizacija ir Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) išplatino oficialų įspėjimą, kad sintetinių vitaminų preparatai neturėtų būti naudojami vėžio prevencijai. Nuo to momento praėjo 16 metų, atsirado naujų tyrimų, kurie patvirtino įtarimus bei paneigė dirbtinų vitaminų ir antioksidantų efektyvumą, tačiau esminių pokyčių neįvyko. Skirtingai nei vaistai, vitaminai vis dar laikomi visiškai nekenksmingomis ir neabejotinai naudingomis medžiagomis.
Ką daryti?
Deja, mūsų maiste dažniausiai tikrai trūksta vitaminų. Pasinaudodami šia situacija dirbtinių vitaminų gamintojai stengiasi mus įtikinti, kad jų siūlomi preparatai yra ne prastesni nei natūralūs. Be to, sintetiniai polivitaminai yra gana pigūs.
Neseniai rinkoje atsirado ir polivitaminų kompleksų, pagamintų iš natūralių medžiagų. Jie neabejotinai yra naudingesni ir saugesni nei jų sintetiniai analogai, tačiau nuo dirbtinai susintetintų vitaminų jie skiriasi ne tik kokybe, bet ir kaina. Tam, kad būtų gautas vienas biologiškai aktyvios medžiagos gramas, tokių vitaminų gamintojams tenka išnaudoti daugiau nei 10 kilogramų augalinės kilmės žaliavos. Dėl šios priežasties vitaminai, pagaminti iš natūralių medžiagų, yra labai brangūs.
Todėl pirmiausia reikia suprasti, kad vitaminų trūkumą sąlygoja mūsų mitybos įpročiai. Būtų naudinga pasidomėti, kaip maitinosi mūsų protėviai, kurie žinojo ir jautė, kas jiems yra naudinga, o kas – ne. Taip pat pageidautina, kad kasdien ant mūsų stalo atsirastų vietos grūdams, pupoms, vaisiams, daržovėms ir žalumynams. Vitaminų, esančių šiuose produktuose, turėtų pakakti normaliai organizmo veiklai.
Tačiau, kaip visada, nebūna taisyklių be išimčių. Tuo atveju, jei sintetinius vitaminus jums paskyrė gydytojas, nederėtų ignoruoti paskyrimo. Tačiau tikrai vertėtų susilaikyti nuo besaikio vitaminų vartojimo savo nuožiūra (nepamirškite perdozavimo pavojaus). Bet kuriuo atveju geriau pasirūpinkite, kad jūsų vitaminų šaltiniu taptų švieži vaisiai ir daržovės bei jūros gerybės.
