Aistė MASIONYTĖ
aistes@lzinios.lt
Išsamūs, plataus spektro kraujo tyrimai labai svarbūs nustatant ligas, nes pirmieji ligų simptomai atsiranda būtent kraujyje. Be to, šie tyrimai padeda įvertinti viso organizmo bei atskirų organų būklę, tad pasitarnauja ir ligų profilaktikai.
Šiuo metu poliklinikose atliekama palyginti mažai kraujo tyrimų, tad šeimos gydytojai gali tik labai preliminariai vertinti paciento situaciją.
“O juk žmogaus organizmas labai sudėtingas. Norint tiksliau įvertinti, ar nėra kokių nors ankstyvų pakitimų, vėliau galinčių nulemti ligą, tų tyrimų reikėtų atlikti žymiai daugiau. Žmogaus organai bei organizmo funkcijos turi tam tikrus žymenis, fermentus bei hormonus, pagal kuriuos ir nustatomi šie pakitimai”, – pabrėžė Medicininės diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė, medicininių tyrimų laboratorijos „Antėja“ direktorė medicinai, gydytoja Dangira Babenskienė.
Lėtinėms ligoms apčiuopti
Pasak gydytojos, susirgę, pavyzdžiui, gripu mes iš karto pajaučiame jo simptomus ir pradedame gydytis, tačiau besivystančios lėtinės ligos galime visiškai nejausti daugelį metų, net dešimtmečių.
Širdies infarktai, smegenų insultai – tai ilgo proceso pasekmė, nes cholesterolio kiekis kraujyje greičiausiai buvo padidėjęs jau daugelį metų. Arba, pavyzdžiui, virusiniai hepatitai B ir C. Jie gali nebyliai tūnoti 10, 20 net 30 metų. Neretai apie hepatitus žmonės sužino tik atsiradus labai pavojingoms, net mirtinoms komplikacijoms, tokioms kaip kepenų cirozė ar kepenų vėžys, kai gali išgelbėti tik transplantacija.
“Kalbant apie lėtines ligas, kurias pajuntame tik tada, kai jos komplikuojasi, ir būtini išsamūs kraujo tyrimai, padedantys nustatyti ankstyvus pokyčius organuose. Žinoma, ligų yra tūkstančiai, tačiau vienomis suserga gal 0,001 proc., o kitomis – net iki 70 proc. žmonių. Kaip ypač grėsmingas išskirčiau širdies-kraujagyslių, onkologines, virškinamojo trakto ligas, o ypač – hepatitus. Bet jei žmogus tikrinsis nuolat, tarkime, kartą per metus, tai darys net gerai besijausdamas, atliks plačius ir išsamius tyrimus, įvertins visas organizmo funkcijas, didelė tikimybė, kad jau prasidėjusios ligos bus laiku užčiuoptos ir pagydytos ar bent jau pristabdytos ir stebimos toliau. Nuolatinė savikontrolė yra vienas iš veiksmingiausių ligų prevencijos būdų”, – sakė D. Babenskienė.
Kiekvienam – savas žymuo
Pacientai dažnai jos teiraujasi, ar egzistuoja koks nors vienas pagrindinis kraujo tyrimas, kuriuo būtų galima nustatyti viską, kas vyksta mūsų organizme. Tačiau D. Babenskienei tenka juos nuvilti – tokio tyrimo nėra. Kaip apskritai nėra vieno tyrimo visoms sveikatos problemoms diagnozuoti. Štai kraujo tyrimai atskleidžia funkcinę organų veiklą, o echoskopija parodo jų vaizdą.
D. Babenskienė pabrėžė, jog Vakarų šalyse įprasta atlikti daugybę tyrimų, apie tai pasakoja iš užsienio atvykstantys pacientai. Tiesa, ir Lietuvos gyventojai jau sąmonėja, didėja jų noras tikrintis. O kuo daugiau objektyvios informacijos turi gydytojai, tuo jiems lengviau užčiuopti ir nustatyti ligą.
Savalaikiai tyrimai itin aktualūs kalbant apie vėžio diagnostiką. “Antėjos” laboratorijoje atliekami moterims itin svarbūs kiaušidžių, krūtų vėžio žymenų tyrimai. Tuo metu vyrams rekomenduotini prostatos bei sėklidžių vėžio žymenų tyrimai. Laboratorijoje galima pasidaryti ir kepenų, kasos vėžio žymenų tyrimus.
“Žmonės dažnai prašo vieno bendro vėžio žymens tyrimo. Tačiau ir šiuo atveju turiu pasakyti, jog vieno žymens, kuris leistų nustatyti įvairius onkologinius susirgimus, nėra. Deja, pasitaiko net gydymo įstaigų, kurios žada, jog po vieno tyrimo žmogus sužinos, yra jam koks nors vėžys ar ne. Tai visiška nesąmonė. Tam tikri organai turi tam tikrus žymenis, jie yra skirtingo specifiškumo ir jautrumo, kai kurie tinka profilaktikai, o kai kurie – nelabai”, – vardijo D. Babenskienė.
Pacientų istorijos
Labai svarbu, kad vėžio žymens tyrimo rezultatus įvertintų gydytojas. Juk šie rezultatai gali būti pakitę nebūtinai dėl onkologinės ligos, o, pavyzdžiui, dėl uždegimo bei kitų priežasčių.
“Vien pagal vėžio žymens tyrimą dar negalima tvirtai pasakyti, kad žmogui yra vėžys. To jokiu būdu negali vertinti pats žmogus, pats spręsti, norma tai ar ne. Tam yra gydytojas, kuris mato visumą. Padidėjęs vėžio žymuo – signalas, jog reikia sunerimti ir kreiptis dėl tolimesnių tyrimų”, – pažymėjo D. Babenskienė.
Pasakodama apie praktinę vėžio žymenų tyrimų naudą, gydytoja prisiminė išskirtinį atvejį, kai į laboratoriją kreipėsi iš karto dviese: vyras ir žmona. Ir ką: paaiškėjo, kad abu serga. Vyrui buvo nustatytas prostatos, žmonai – skydliaukės vėžys. Laimei, abu buvo sėkmingai pagydyti. Dabar į “Antėją” jie ateina su savo vaikais, atsiveda net draugų.
D. Babenskienė prisiminė ir 40-metę moterį, kuri kreipėsi į laboratoriją profilaktiškai. Nustačius padidėjusį krūties vėžio žymenį, pacientė buvo nusiųsta echoskopijai ir kitiems tolimesniems tyrimams. Taip ir buvo aptiktas nedidukas, beveik neapčiuopiamas, žirnio dydžio darinys krūtyje. Atlikus operaciją ir pašalinus darinį paaiškėjo, jog moteriai iš tiesų buvo prasidėjusi piktybinė liga. Laiku kreipusis dėl profilaktinių tyrimų vėžį pavyko sustabdyti.
Žinoma, labai svarbu ir tai, kur atliekami tyrimai. “Antėjos” laboratorija išskirtinė tuo, jog yra akredituota, o tai garantuoja, kad šioje įstaigoje suteikiamos kokybiškos paslaugos.
