Vilniuje pradėjo veikti biocheminių ir imunologinių kraujo tyrimų robotas, kuris automatiškai skirsto pacientų kraujo mėginius į automatinius analizatorius. Robotą kraujo tyrimams atlikti pastatė medicininių tyrimų laboratorija „Sosdiagnostika“. Pasitelkusi robotą, laboratorija galės per dieną atlikti iki 20 000 kraujo tyrimų šalies gyventojams.
Tikimasi, kad dėl įdiegtų inovacijų išaugs sudėtingų tyrimų atlikimo operatyvumas ir kokybė. Tai leis gydytojams atlikti daugiau tyrimų ir efektyviau diagnozuoti ligas, daugiau dėmesio skirti profilaktiniams tyrimams, o pacientams – ilgai nebelaukti būtino kraujo tyrimo.
Prevencinėms patikros programoms skirti pinigai grįžta į biudžetą
Apžiūrėjusi naująjį robotą Seimo Sveikatos komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė sako, kad aukštųjų technologijų diegimas yra itin svarbus ir turėtų būti valstybės sveikatos sistemos strategijos dalis. „Yra sveikintina, kad Lietuvoje, kuri pirmininkauja Europos Sąjungai, būtų moderni aparatūra ir, nežiūrint skurdaus finansavimo, piliečiai gautų kokybiškas paslaugas. Puikiai suprantame, kad be aukštųjų technologijų šiais laikais nieko nepadarysi. Medicina jau eina individualaus gydymo link, todėl sveikatos politikų uždavinys – būti toliaregiškiems ir ruošti strategijas, kaip geriau valdyti vieną ar kitą ligą ir kokios įrangos tam reikia“, – teigia D. Mikutienė.
Nors medikai akcentuoja šiuolaikinių medicinos galimybių didesnį panaudojimą profilaktikos tikslams, tačiau valstybės skiriami milijonai profilaktikai grįžta į biudžetą nepanaudoti, o brangi aparatūra – ne visuomet gelbėja gyvybes. „Prieš porą metų mane šokiravo, kai 32 milijonai litų buvo grąžinami nepanaudotų pinigų iš prevencinių programų atgal į biudžetą. Tai yra skandalinga“, – pabrėžia Seimo narė.
Robotai šiuolaikinėje medicinoje – būtini
Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė, laboratorijos „Sosdiagnostika“ generalinė direktorė, gydytoja Eglė Marciuškienė pastebi, kad laboratorinės diagnostikos srityje vyksta globalūs pokyčiai: modernėja laboratorijos, atnaujinama įranga, automatizuojami procesai, diegiami nauji tyrimai bei jų atlikimo metodai ir kitos inovacijos.
„Laboratorinė medicina pasaulyje išlieka viena sparčiausiai besivystančių ir augančių krypčių, atveriančių naujų galimybių gydymui ir profilaktikai. Dėl to laboratorijos svarba išaugo. Augame ir mes: atnaujinome ir modernizavome laboratorijos įrangą, pastatėme biocheminių ir imunologinių kraujo tyrimų robotą, keičiame laboratorijos informacinę sistemą ir automatizuojame procesus. Per praėjusius ir šiuos metus įdiegėme daug naujų laboratorinių tyrimų, kurie tapo labiau prieinami Lietuvos pacientams. Daug dirbant ir tobulinant veiklą, „Sosdiagnsotika“ laboratorija tapo viena inovatyviausių ir moderniausių Baltijos šalyse. Labai stengiamės, kad tyrimai kainuotų mažiau, didėtų atliekamų tyrimų tikslumas, greitėtų tyrimų atlikimas ir atsakymų pateikimas, būtų prieinami nauji tyrimai ir kitos laboratorinės diagnostikos naujovės. Be robotų tai pasiekti būtų daug sunkiau“, – pasakoja E. Marciuškienė.
Pasak gydytojos, robotai ir automatizuoti analizatoriai laboratorijose padeda išvengti dėl žmogaus darbo pasitaikančių klaidų. Anksčiau į kiekvieną analizatorių kraujo mėginius tyrimams dėliojo laboratorijos laborantai, o dabar tai daro robotas. Dėl to padidėjo kraujo tyrimų kokybė ir atlikimo greitis: vos už keliolikos minučių nuo mėginio gavimo informacinėje sistemoje gydytojas jau gauna tikslius tyrimų rezultatus.
Laboratorijos svarba auga
Lietuvos laboratorinės medicinos draugijos valdybos narė, Vilniaus rajono centrinės poliklinikos laboratorijos vedėja Aldona Baublytė teigia, kad atsiradus daugiau modernių tyrimų laboratorijos svarba išaugo. „Prieš 15-20 metų laboratorinė diagnostika daugelyje įstaigų buvo vadinama pagalbine, paskutinėje vietoje prieš ūkio dalį. Dabar situacija keičiasi, matome, kas vyksta Europos sąjungoje, ir man labai patiko kolegos iš Vokietijos pasakymas, kad svarbiausia suteikiant žmogui pagalbą yra tai, kaip greitai laboratorija atliks būtinus tyrimus, nuo kurių viskas priklauso. Daugelis gydytojų jau žino, ką reiškia greitai atlikti vieną ar kitą kokybišką laboratorinį tyrimą“, – sako A. Baublytė.
Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas, Anykščių ligoninės vadovas, gydytojas Dalius Vaiginas mano, kad ne kiekviena gydymo įstaiga yra pajėgi įsigyti robotus ir ne kiekvienoje jų reikia. „Laboratorijų automatizavimas ir robotizavimas yra neišvengiamas, tai labai pažangu, tačiau Lietuvoje yra labai daug gydymo įstaigų ir robotų į kiekvieną nesustatysi. Kai tyrimų yra mažai, tai robotą kaip ir kai kuriuos analizatorius ekonomiškai neapsimoka naudoti. Būtina optimizuoti taip, kad robotai dirbtų ten, kur yra dideli tyrimų srautai“, – teigia. D. Vaiginas.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vadovas, gydytojas Henrikas Ulevičius tikina, kad bet kuri ligoninė turi turėti savo laboratoriją skubiems atvejams, o kitus laboratorinius tyrimus yra naudingiau atlikti didelėse specializuotose laboratorijose. „Mes dalį tyrimų, kurie yra planiniai dėl reagentų taupymo išvežame į kitas didesnes laboratorijas. Pas save laboratorijoje darome skubius tyrimus ir tuos rutininius, kuriuos apsimoka. Jeigu pacientų, kuriems būtinas tam tikras tyrimas yra mažai, mes tyrimus išvežame į kitas laboratorijas ir taip taupome“, – akcentuoja H. Ulevičius.
Didesnė laboratorija – platesnis tyrimų spektras ir geresnė kokybė
Gydytoja E. Marciuškienė aiškina, kad tik didesnės ir daug tyrimų atliekančios specializuotos laboratorijos gali užtikrinti ypatingai aukštą kokybę, mažesnę tyrimų kainą ir platų retų tyrimų spektrą. Laboratorijoje „Sosdiagnostika“ atliekama apie 300 skirtingų tyrimų: bendraklinikinių, kraujo krešėjimo, alergijos, vėžio žymenų, skydliaukės hormonų, inkstų, kepenų fermentų, kvėpavimo takų ligų, erkių pernešamų ligų, vitaminų, mikroelementų ir elektrolitų, hepatitų B ir C, lytiškai plintančių ligų ir kitų virusinių susirgimų tyrimai. Robotą pastačiusi laboratorija aptarnauja daugiau kaip 200 viešųjų ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų visoje Lietuvoje.
