Kartais ima atrodyti, kad mes, žmonės, gyvename taip, tarytum būtume kažkieno bandomieji triušiai. Juk mums skiriama tiek įvairiausių išbandymų, tiek sunkių ligų! Ir kažkas tarytum stebi, kaip mes su visu tuo susidorosime. Negana vėžio, diabeto ir aterosklerozės, tas „kažkas“ prieš 20 metų mums dar atsiuntė ir erkių! Kraujasiurbių vabalų, kurie užkrečia sunkiomis ligomis mums to visiškai nesitikint ir nieko kenksmingo nedarant, tiesiog džiaugiantis gyvenimu ir žydinčia gamta.
Meilė JANČORIENĖ
Erkės užkariavo Europą
Erkės paplito Vakarų bei Vidurio Europoje maždaug prieš 30 metų. Dabar jų yra daugybė – ir Austrijoje, ir Vokietijoje, ir Lenkijoje, Skandinavijos bei Pabaltijo valstybėse. Erkėms nėra jokių sienų, jos keliauja iš vienos šalies į kitą įsikibusios į laukinių gyvūnų sprandus. Ypač joms patinka stirnos ir kiškiai, o šių žvėrelių ir Lietuvoje yra labai daug. Erkių zonoje atsidūrusių Europos valstybių gyventojams kovoti su šių vabalėlių armijomis nelabai sekasi. Bandė jas nuodyti – beprasmiška, į kritusiųjų vietas stoja kaimyninių šalių erkių legionai.
Tačiau erkių platinamomis ligomis serga ne visų Europos šalių žmonės. Pavyzdžiui, Austrijoje susirgimų erkiniu encefalitu labai nedaug. Kodėl? Juk čia kalnai apžėlę miškais, ežerai – tikras erkių rojus. Ar jų čia mažiau?
Specialistai aiškina, kad tikrai ne mažiau, tačiau sergančiųjų beveik nėra, nes šių valstybių gyventojai sugebėjo nugalėti pavojingas ligas, nuo 1980 m. pradėję skiepytis. Už skiepus mokėjo valstybė, o žmonės suprato, kad to reikia. Juk pigiau pasiskiepyti, nei sunkiai sirgti. Šiuo metu Austrijoje nuo erkinio encefalito yra paskiepyti 90 proc. gyventojų, todėl susirgimų skaičiuojama tik 100 per metus (Austrijoje – 8,5 milijono gyventojų). Mūsų kaimynai latviai nuo erkinio encefalito jau ėmė nemokamai skiepyti vaikus. Na o Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų valstybių, už skiepus reikia mokėti iš savo kišenės. Ir kol kas nekalbama apie tai, kad ligonių kasos juos kada nors kompensuos.
Gyvename endeminėje zonoje
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje erkių platinamomis ligomis kasmet serga apie 3 tūkstančius žmonių. 2014 m. mūsų šalyje užregistruota 353 susirgimai erkiniu encefalitu ir 2 257 – Laimo liga.
Susirgimais erkiniu encefalitu ir Laimo liga pirmaujame Europoje: Lietuva, Latvija, Estija (ir dar Slovėnija) yra paskelbtos endeminėmis zonomis, tad visiems turistams, atvykstantiems į šiuos kraštus, rekomenduojama pasiskiepyti. Juk ir mes skiepijamės, prieš vykdami į Sibiro taigą ar Afrikos dykumas.
ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos pavaduotoja, med. entomologė Milda Žygutienė aiškina, kad Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) šalį skelbia endemine zona tada, kai iš šimto tūkstančių šalies gyventojų serga 5. Lietuvoje 2013 m. erkiniu encefalitu sirgo 16, o praėjusiais, 2014 šimtui tūkstančių gyventojų sergančiųjų buvo 12.
Kodėl erkių taip padaugėjo? Milda Žygutienė aiškina, kad ne vien dėl nuo 1990 metų sumažėjusių dirbamų laukų ir atsiradusių pelkynų. Juk tada erkių nebūtų padaugėję kitose Europos šalyse, o atsitiko būtent taip. „Visoje Europoje erkių pradėjo daugėti dėl to, kad atšilo klimatas, – aiškina specialistė, – daugelis pasaulio mokslininkų pripažįsta, kad ši problema susijusi su globalia klimato kaita. Pavasarį, ypač gegužės mėnesį, erkės yra labai alkanos. Jos mėgsta lapuočių ir mišrius miškus, o savo aukos paprastai tyko ant augalų, nepakildamos nuo žemės aukščiau 1-1,5 metro. Erkė laukia, iškėlusi į viršų pirmąją porą kojų, kurių letenėlėse yra jutimo receptoriai, reaguojantys į šilumą.“
Kaip apsisaugoti nuo erkių?
Milda Žygutienė pataria saugotis erkių dėvint tinkamus drabužius ir naudojant repelentus (erkes atbaidančias chemines priemones). Dirbant ar poilsiaujant miške ar sode, reiktų vilkėti šviesius (baltus) drabužius, nes ant jų lengviau pastebėti ropojantį vabalėlį. Kelnės turėtų būti ilgos, sukištos į kojines ar batus, rankovės – ilgos, rankogaliai užrišti raišteliais. Ant galvos – balta skarelė ar kepurė. Marškinių apykaklė būtinai uždara, kad kokia mažytė erkė-nimfa neprasprūstų. Grįžus iš miško, vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės išgyvena labai trumpai), o kūną – gerai apžiūrėti. Aptikus įsisiurbusią erkę, ją reikia kuo greičiau ištraukti.
Pasak specialistės, erkių aktyvumo sezonas Lietuvoje dar prieš dešimt metų trukdavo nuo balandžio iki spalio mėnesio, o pastaruoju metu, buvus švelnioms žiemoms, šis sezonas prailgėjo nuo kovo iki gruodžio mėn.
Tačiau tiems, kas daug laiko praleidžia soduose ir miškuose, specialistė pataria skiepytis, nes iš tiesų pati efektyviausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė yra skiepai.
Jei erkė jau įkando
Kaip sužinoti, ar ką tik įsisiurbusi erkė buvo užkrėsta? Ar jau yra pavojus susirgti, ar galime būti ramūs? Šį klausimą uždavėme Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto profesoriui, gydytojui infektologui Alvydui Laiškoniui. „To sužinoti neįmanoma, – atsako jis, – niekas tokių tyrimų neatlieka, be to, medicininiu požiūriu tai nėra svarbu. Ilgą laiką tyrinėjau erkinį encefalitą, bendradarbiavome su Švedijos mokslininkais. Niekas to nedaro ir kitose šalyse. Juk kartais įkanda nimfa, kuri tuojau nukrenta, ir jūs net nežinote, kad įkando. Galima rasti įsisiurbusią tik suaugusią erkę, o užkrėstos gali būti ir tos mažosios.“
Profesoriaus klausiame, kodėl kai kurie žmonės, net ir užsikrėtę ir persirgę erkiniu encefalitu, to net nepastebi, o kiti lieka neįgalūs? „Pasitaiko neturinti jokių aiškių simptomų ligos forma, – aiškina A.Laiškonis, – kai žmogus porą dienų pakarščiuoja, jam paskauda galvą ir liga praeina tarytum gripas. Esame atlikę tyrimus Pakaunėje ir nustebome, – net 15 proc. iš visų tirtų žmonių, kraujyje buvo antikūnių šiai ligai. Vadinasi, jie buvo persirgę erkiniu encefalitu, tačiau patys to nežinojo. Žinoma, šie žmonės nebuvo skiepijęsi.“
„Tai ir yra didžiausia mūsų problema, kad žmonės neskiria dėmesio savo sveikatai, – atsidūsta profesorius, – ypač turėtų skiepytis tie, kurie gyvena sodybose, soduose. Juk visa Lietuva yra užkrėsta – ne tik miškai ir sodai, bet ir miestų parkai. Vienintelė priemonė, galinti padėti nesusirgti, yra skiepai. Tačiau net ir medikai dažnai skiepų reikšmės nesupranta.“
Skiepas – baubas ar gelbėtojas?
Specialistai džiaugiasi bent tuo, kad skiepų nuo erkinio encefalito Lietuvos gyventojai kažkodėl nelaiko „baubu“, nevengia, kaip kitų skiepų. A.Laiškonis sako, kad po pasaulį nuvilnijusi „skiepų baubo“ istorija neturi jokio mokslinio pagrindimo, tačiau gali turėti gana liūdnų pasekmių. „Greitai Vokietijoje gali kilti tymų epidemija,“ – baiminasi profesorius A.Laiškonis. Beje, tymais ir skarlatina vaikai serga jau ir Lietuvoje.
Profesorius aiškina, kad norint įgyti imunitetą prieš erkinį encefalitą, reikia trijų skiepų: po pirmojo skiepo praėjus mėnesiui, reikia skiepytis antrą kartą, tik tada apsauga nuo ligos pradeda veikti. Po antrojo skiepo praėjus metams, būtina skiepytis trečią kartą. Tada jau galime būti ramūs bent 3-5 metus. Tada skiepą reikia vėl pakartoti, ir taip kas penkeri metai iki gyvenimo pabaigos.
Tačiau juk skiepai brangūs, ką daryti, jei reikia pasiskiepyti keturių asmenų šeimai? „Siūlyčiau pagalvoti ir paskaičiuoti, kiek pinigų išleidžiate be reikalo, – atsako profesorius, – juk perkate spalvotus žurnalus, kuriuos vėliau išmetate, pilnas spintas esate prisikrovę rūbų, kurių tikrai tiek nereikia. Man neteko sutikti nei vieno vyro, kuris neišgertų butelio alaus kas savaitę. Paskaičiavau, kiek kainuoja skiepai: jei padalintume iš viso to laikotarpio, kurį jie galioja, visai keturių asmenų šeimai išeitų tik 10 litų per mėnesį! Ar tiek negalite skirti sveikatai?“
Tačiau labai dažnai žmonės galvoja, kad juos ligos aplenks, kad „serga kiti, tik ne aš“. Tai… gal ne kiekvienam būtina skiepytis? Jeigu saugosimės, eidami į mišką, tinkamai apsirengsime? „Aš tyrinėju šią ligą jau 20 metų, – pasipiktina profesorius, – žinau, kad sirgti gali kiekvienas. Vilkėti baltus rūbus, užsirišti kelnių apačią ir rankogalius, ryšėti balta skarele… Žinoma, tai gerai, tačiau ar visada šitaip apsirengę einate į mišką? Taip apsimuturiavę ilsitės gamtoje? Prisipažinkite, nei vienas to nedarote. Skiepai yra vienintelė tikra apsauga. Šiuo metu yra skiepų nuo daugelio ligų, bet ne nuo visų būtina skiepytis. Tačiau nuo erkinio encefalito – būtina.“
Nuo erkinio encefalito gydymo nėra
Tikriausiai ne kiekvienas žino, kad gydymo nuo erkinio encefalito dar nėra. Viso pasaulio mokslininkai jo ieško, tačiau kol kas nesėkmingai. Iš tiesų nuo daugelio virusinių ligų jokio gydymo, išskyrus simptominį, dar nėra atrasta.
Sunki erkinio encefalito forma pasireiškia ūmiai, tačiau ne iš karto, o praėjus 2-3 savaitėms ar mėnesiui po erkės įkandimo. Pakyla aukšta temperatūra, žmogus karščiuoja apie 3-5 dienas. Vėliau ligos simptomai išnyksta, kūno temperatūra tampa normali, žmogus tarsi pasveiksta. Tačiau po 1-2 dienų vėl pradeda karščiuoti, atsiranda stiprūs galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, kartais sutrinka sąmonė. Gali prasidėti galvos smegenų dangalų uždegimas (meningitas), galvos smegenų pažeidimas. Jei liga ypač sunki, gali pasireikšti raumenų paralyžius.
„Trečdaliui persirgusių erkiniu encefalitu lieka sunkesnės ar lengvesnės pasekmės, – aiškina A.Laiškonis – tai, kokios pasekmės liks, priklauso nuo imuninio atsako. Gydytojai negali prognozuoti, kaip liga baigsis. Nuo erkinio encefalito miršta 1–4 proc. susirgusiųjų, tačiau net apie 40 proc. pasveikusiųjų liga palieka pėdsakus. Vaikai serga rečiau ir lengviau, jų imuninė sistema ne taip stipriai į šį virusą reaguoja. Tačiau serga ir jie, tad rekomenduojama skiepyti ir vaikus.“
Nuo Laimo ligos skiepų nėra
Profesorius pasakoja ir apie kitą erkių platinamą sunkią ligą, Laimo ligą, kurią sukelia bakterijos borelijos: „Ši liga dar sunkesnė, nei erkinis encefalitas, tačiau nuo šios ligos yra vaistų. Žinoma, jei ji laiku pastebėta. Jeigu ligos nepastebėsite ir negydysite, ji palies sąnarius, širdį, akis, nervų sistemą, gali likti labai sunkios pasekmės.
Kaip Laimo ligą atpažinti? Reikia akylai stebėti, ar toje vietoje, kur erkė įkando, neatsirado raudona dėmė. Ją pastebėjus, tuojau pat kreiptis į gydytoją. Jeigu dėmė taip ir neatsirado, tačiau jums neramu, praėjus trims savaitėms po erkės įkandimo galima kreiptis į gydymo įstaigą ir pasidaryti kraujo tyrimą. Tyrimas parodys, užsikrėtėte Laimo liga ar ne.“
Kaip pasireiškia Laimo liga?
Praėjus 1–4 savaitėms po įsisiurbimo erkės įkandimo vietoje atsiranda odos paraudimas (eritema). Raudona dėmė gali atsirasti ir anksčiau arba tik po 2 mėnesių. Bėrimas būna didesnis nei 5 cm ir dar plečiasi. Tačiau ligą sunku pastebėti dėl to, kad net apie 10 proc. susirgusiųjų erkės įkandimo vietoje oda neparausta.
Daliai ligonių kartu su eritema pasireiškia ir neryškių bendro pobūdžio negalavimų: silpnumas, galvos, sąnarių ir raumenų skausmai, gali pakilti temperatūra. Ligoniams išsivysto limfadenitas. Antroji ligos stadija – tai neurologinių ir širdies sutrikimų stadija, pasireiškianti praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po eritemos atsiradimo.
Kaip pasireiškia erkinis encefalitas?
Erkinio encefalito inkubacinis periodas trunka nuo 8 iki 30 dienų. Kuo greičiau pastebima ir pašalinama nuo kūno įsisiurbusi erkė, tuo mažesnė sukėlėjų patekimo į organizmą tikimybė.
Erkinio encefalito simptomai: raumenų skausmai, karščiavimas, galvos skausmas, kosulys, dusulys, sąmonės sutrikimas, pusiausvyros sutrikimai, pykinimas, traukuliai, paralyžiai. Erkiniam encefalitui būdingas dvibangis karščiavimas su centrinės nervų sistemos pažeidimu – meningitu (smegenų dangalų uždegimu) arba meningoencefalitu (dangalų ir smegenų audinio, parenchimos uždegimu).
Erkinis encefalitas – tai viruso sukeltas smegenų audinio uždegimas. Į žmogaus organizmą virusas patenka įkandus erkei. Erkės vystymosi ciklą sudaro 4 fazės: kiaušinėlis, lerva, nimfa ir suaugusi erkė. Žmogui virusą perduoda nimfa ar suaugusi erkė. Erkės įsisiurbimas paprastai nejaučiamas dėl jos seilių liaukų išskiriamų specifinių medžiagų. Mažų nimfų įsisiurbimai dažniausiai net nepastebimi. Galimas ir kitas užsikrėtimo būdas – per nevirintą karvės ar ožkos pieną bei termiškai neapdorotus iš jo pagamintus produktus.
