Nors rudenį tikimybė susirgti peršalimo ligomis padidėja, retas laiku imasi profilaktikos priemonių. Vėsūs vakarai ir šaltos naktys, o dieną šildanti saulė trikdo žmones, jie nebežino, kaip tinkamai apsirengti ir nepapulti į šiuo metu siautėjančius peršalimo ligų spąstus.
Kamuoja vaikus ir senolius
Peršalimo ligos rudenį dažniau kamuoja vaikus ir senyvo amžiaus žmones, tuos, kurių imuninė sistema yra silpnesnė.
Peršalimo ligas, dažnai vadinamas kvėpavimo takų infekcijomis, sukelia įvairios bakterijos ir virusai, kurių yra daugiau nei 100 rūšių. Daugelis jų gyvena žmogaus organizme, dažniausiai nosiaryklėje ir ryklėje. Tad kodėl sergama ne nuolatos? Ogi todėl, kad bakterijų ir virusų dauginimąsi riboja imuninė sistema. Rudenį ji susilpnėja, tad susergama dažniau.
Peršalimo simptomai
Nosies užsikimšimas, sloga, čiaudulys, kosulys, gerklės paraudimas ir skausmas, galvos skausmas, neaukšta temperatūra, bendras silpnumas.
Peršalimas dažnai maišomas su rimtesne liga – gripu. Gripui, be įprastų peršalimui simptomų, būdinga aukšta temperatūra (peršalimo atveju temperatūra nesikeičia arba padidėja nežymiai), šaltkrėtis, kaulų ir raumenų skausmai.
Jeigu pakilo temperatūra, vadinasi kovai su virusais ir bakterijomis organizmas gamina baltymą – interferoną. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo daugiau šio baltymo pasigamina. Jeigu imsime mažinti nedidelę temperatūrą, interferono organizmas nesugebės pagaminti pakankamai. Tuomet sirgsite ilgiau, nes imuninei sistemai prireiks daugiau laiko rasti kitą būdą, kaip nugalėti infekciją.
Gydykitės natūraliai
Galbūt užteks aviečių arbatos su medumi, kuri palengvina peršalimo negalavimus? Svarbu gerti daug skysčių. Temperatūra krinta prakaituojant, o šilti gėrimai kaip tik tai ir skatina. Aukštesnę nei 38 laipsnių temperatūrą teks malšinti vaistais, bet juos turi paskirti gydytojas. Kiekviena mama, jeigu susirgo vaikas, turi elgtis labai atsakingai ir nesiimti gydymo nepasitarusi su gydytoju.
Sloga – organizmo gynybos nuo infekcijos būdas. Sloga trukdo infekcijai prasiskverbti giliau – į gerklę, plaučius, o gleivėse yra ypatingų antivirusinių medžiagų. Taigi, jeigu sloguojate, svarbu, kad neišdžiūtų nosies gleivinė.
Peršalus gleivės kaupiasi ne tik nosyje, bet ir plaučiuose, o pašalinamos kosint. Sausas kosulys vargina ir vaikus, ir suaugusius, todėl reikia skystinti gleives, kad joms būtų lengviau pasišalinti.
Gerklės perštėjimą sukelia į nosiaryklę arba gerklę patekę virusai ar bakterijos. Jie įsitvirtina gleivinėje, pradeda daugintis ir pažeidžia ląsteles. Išsivysto uždegimas, priplūsta daugiau kraujo ir gleivinė patinsta. Gerklės skausmą arba perštėjimą nuramina priemonės, kurios malšina ryklės uždegimą. Pavyzdžiui, medus, čiulpiamosios pastilės. Jas reiktų naudoti pirmomis peršalimo valandomis – tai palengvins ligonio būklę ir pagreitins gijimą.
Jei pajutote, kad peršalote, bet dar nespėjote rimtai susirgti, pasinaudokite gerai žinomomis paprastomis priemonėmis: pamirkykite kojas karšto vandens vonelėje su druska, gerkite daug skysčių, geriausia – karštos liepžiedžių, aviečių arbatos, arbatos su citrina, imbieru ir medumi, skalaukite gerklę ramunėlių, šalavijų, medetkų nuoviru, darykite inhaliacijas, drėkinkite orą, ilsėkitės.
Rūta BABRAVIČIENĖ
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėja
