Jau įpratome gerti įvairiausių maisto papildų – saujomis ryjame sintetinius vitaminus su mikroelementais, išleisdami tam daug pinigų. Juk sveikata – svarbiausia! Tai – tiesa, tačiau ar tikrai tų papildomų vitaminų jums reikia? Gal geriate tik dėl to, kad patikėjote farmacininkų reklama? Esate vienas iš daugelio, kuriuos „pagavo ant kabliuko“?
Iš tiesų vitaminų trūkumas kenkia sveikatai, tačiau per didelis jų vartojimas taip pat kelia nerimą gydytojams. Juk dėl to net vaikams išsivysto hepatitai, o ką jau bekalbėti apie vyresnius, saujomis „besimaitinančius“ papildais. Medikai sako, kad vienodai blogai yra ir vitaminų perteklius, ir jų trūkumas. Tačiau kaip sužinoti, reikia mums kažko gerti papildomai ar ne? Juk pagal veido spalvą ar nuovargį vakarais kažin ar galima nuspėti, ko trūksta – B, C ar E?
Gydytojai pataria prieš pradedant vartoti vienus ar kitus maisto papildus pasitikrinti, ar tikrai to reikia. Tai galima sužinoti ištyrus kraujo sudėtį. Lietuvoje yra daug kraujo tyrimų laboratorijų, kuriose galima tai sužinoti.
Kaip atliekami vitaminų tyrimai ir kodėl taip svarbu žinoti jų kiekį organizme? Šį klausimą uždavėme Medicininių tyrimų laboratorijos „Antėja“ gydytojai Dangirai Babenskienei.
Vitaminai dalyvauja biocheminėse reakcijose. Vitaminai ir mikroelementai atlieka savo funkcijas, jie labai svarbūs. Organizme nuolat vyksta įvairios biocheminės reakcijos, kurios ir lemia, būsime sveiki ar prasidės liga. Vitaminai ir mikroelementai dalyvauja tose organizmo reakcijose. Jeigu jų trūksta, kažkokia gyvybinė funkcija gali sutrikti.
Trūkstant geležies, vystosi lėtinė mažakraujystė (arba anemija). Anemija pavojinga tuo, kad pradžioje ji nepastebima, kaip nepastebimos ir daugelis kitų lėtinių ligų. Prasidėjus anemijai, žmogus jaučia nuovargį, silpnumą, yra išblyškęs. Jeigu vystosi mažakraujystė, reiškia, organizmas stokoja deguonies. Jei kraujyje per mažai hemoglobino, jis išnešioja mažiau deguonies, dėl to visi organai tarytum „dūsta“. Sutrikus deguonies apykaitai, sutrinka ir kai kurių organų funkcija. Ir visa tai atsiranda tik dėl geležies stokos.
Galima pasitikrinti, ar anemija negresia. Žmogaus organizmas gudriai sukonstruotas. Mes turime geležies rezervą, tam tikrą geležies „sandėlį“. Paėmus kraujo ir atlikus feritino tyrimą, galima sužinoti, ar yra geležies atsargų „sandėlyje“, ar jos jau artėja prie pabaigos. Kraujyje geležies dar gali ir pakakti, hemoglobino rodiklis būti normalus, bet jeigu jos sumažėja „sandėlyje“, reiškia, greitai išsivystys lėtinė mažakraujystė. O ji tokia „pikta“, kad atstatyti labai sunku.
Žaliavalgiams ir vegetarams trūksta geležies. Mūsų laboratorijoje buvo atliekami profilaktiniai feritino tyrimai jauniems žmonėms, man teko vertinti ir aprašyti tuos tyrimus. Pati išsigandau – kaip galėjo būti tiek daug mažakraujystės atvejų? Gal taip atsitinka dėl prastos mitybos, o gal naujos mados – žaliavalgystės ir vegetarizmo? Kitos priežastys – fizinio aktyvumo ir gryno oro stoka arba dėl įvairių ligų sutrikęs geležies pasisavinimas.
Jei trūksta kalcio, taip pat prasideda ligos. Mikroelementas kalcis dalyvauja medžiagų apykaitoje, o jo trūkstant prasideda įvairios ligos. Ima lūžti kaulai ne tik seneliams, bet ir jauniems. Trūkstant kalcio, prasideda grandininė reakcija – sutrinka kitų organų veikla, gali staiga atsirasti ligos, visiškai nesusijusios su kalcio trūkumu. Kalcio perteklius taip pat blogai, gali susidaryti kalcifikatai. Tas pats atsitinka ir perdozavus vitamino D – pagrindinio kalcio šaltinio. Juk Lietuvoje beveik kiekvienam trūksta saulės vitamino (D), ypač jo reikia vaikams, tačiau kiek duoti, gali patarti tik gydytojas. Savarankiškai pradėti „pildyti“ organizmą vitaminais nederėtų, tai gali labiau pakenkti, nei padėti.
Prieš egzaminus reiktų gerti vitamino B 9. Šis vitaminas (B 9) dar vadinamas folio rūgštimi, kuri maitina smegenis. Jei jos trūksta, gali prasidėti depresija, atsirasti nervingumas, sunku įveikti stresą. Žmogus būna dirglus, o aplinka – pernelyg jaudinanti. Trūkstant folio rūgšties, sunku susikaupti ir gerai išlaikyti egzaminus. Tai ypač aktualu abiturientams, studentams. Tai pat ir nėščiosioms, nes trūkstant šio elemento, blogai vystosi kūdikio smegenys.
Tačiau nuolat viršijant rekomenduojamą paros normą, gali kamuoti nemiga, pablogėti savijauta, kilti virškinimo sutrikimų, atsirasti bėrimų, traukulių. Labai didelė folio rūgšties dozė gali maskuoti vitamino B12 trūkumą. Nėštumo metu naudojant per daug folio rūgšties gali gimti neišnešiotas arba negyvas kūdikis.
Maisto papildus vartojame „be proto“. Iš tiesų perkame juos nesigilindami, reikia ar ne, ir dažniausiai tuos, kuriuos daugiausia reklamuoja arba tuos, kuriems šiuo metu „akcija“. Neįsigilindami, ko iš tiesų trūksta organizmui, galime prisidaryti bėdos. Geriau būtų, jei vartotume tik pagal poreikius. Svarbu žinoti ir dozes. Gal užteks tik profilaktinių, o gal jau reikia gydomųjų? O jei nereikia, tai kam tuos papildus gerti ir apkrauti kepenis?
Kokių dar vitaminų tyrimus galima atlikti. Galima pasidaryti vitamino D dviejų frakcijų tyrimą (D2 ir D3, vienas gaunamas su maistu, kitas – su saule.). Vitamino D stygius yra susijęs su daugeliu vėžio rūšių, abiejų tipų cukriniu diabetu, įvairiomis imuninės sistemos ligomis, net su depresija ir Alzhaimerio liga. Sureguliavus vitamino D kiekį organizme, mirtingumas nuo tam tikrų ligų mažėja, ypatingai nuo storojo žarnyno ligų ir išeminės širdies ligos. Galima išsitirti ir B 12 vitamino kiekį organizme, juk nuo šio vitamino priklauso neurologinės ligos ir psichikos sveikata, gali išsivystyti anemija. Kraujo tyrimų laboratorijose galima sužinoti, ar tikrai pakanka kalcio, magnio, natrio, kalio – visų svarbiausių mums būtinų mikroelementų ir vitaminų.
Straipsnį parengė Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacija
