Gimdos kaklelio vėžiu per metus Lietuvoje suserga apie 1000 moterų, o apie 300 miršta. Dažniausiai suserga 30–50 metų moterys. Gera naujiena ta, kad yra tikslių tyrimų, kurie leidžia šiai ligai užbėgti už akių.
Kaip apsisaugoti nuo klastingos ligos
Deja, gimdos kaklelio vėžio atvejų Lietuvoje dažnėja, tad kyla klausimas, ar iš tiesų užtenka kas 3 metus atlikti PAP tyrimus? Šį klausimą uždavėme gydytojui akušeriui-ginekologui Genadijui Kravčenkai.
PAP tyrimui 60 metų.
Jau prieš 60 metų mokslininkams pavyko surasti profilaktikos schemą, kuri leidžia anksti atrasti beprasidedančius ląstelių pakitimus ir užkirsti kelią ligos atsiradimui. Norint nustatyti, ar negresia gimdos kaklelio vėžys, galima atlikti onkocitologinį tyrimą, vadinamą PAP (jį atradusio mokslininko George Papanicolaou garbei). Tyrimas iki šiol plačiai naudojamas visame pasaulyje. PAP leidžia nustatyti, ar gimdos kaklelio ląstelės normalios, ar linkusios ateityje išsivystyti į vėžines. Atlikus šį tyrimą randame pakitusių ląstelių net 5 proc. moterų. Deja, kas 3 metus tikrinasi ne visos. Būtent tos, kurios padarė 5-7 metų pertrauką tarp tyrimų, dažnai tampa gimdos kaklelio vėžio aukomis.
Tyrimo tikslumas 70 proc. Šį onkocitologinį tyrimą (PAP) kartą per 3 metus kompensuoja ligonių kasos, tačiau gydytojai siūlo tikrintis dažniau, nes klasikinio PAP tyrimo tikslumas yra 70 proc. Kiti, naujesni tyrimai, yra tikslesni (ypač jų kombinacijos), tačiau už juos reikia mokėti. Norinčioms pakartoti PAP tyrimą dažniau nei kartą per trejus metus, taip pat reikia už jį susimokėti.
Idealu PAP kartoti kas metus. Jeigu PAP rodo, kad kažkas blogai, tuo reikia tikėti šimtu procentų. Bet jeigu PAP rodo, kad viskas yra gerai, tai dar nereiškia, kad tikrai gerai. Esminis PAP tyrimo trūkumas – blogas jautrumas. Tačiau nuo apsikrėtimo žmogaus papilomos virusu (ŽPV) iki priešvėžinio susirgimo atsiradimo (kai dar jokio pavojaus nėra) praeina tikrai nemažai laiko, kartais net 15 metų, todėl reguliariai tikrinantis liga nebus pražiopsota. Jeigu vienais metais tyrimas ligos nerodys, kitais gali parodyti. Greitos formos gimdos kaklelio vėžys, kai susergama vos per metus, pasitaiko retai.
Toms moterims, kurios neturi galimybių atlikti tikslesnius tyrimus, reiktų PAP kartoti kas metai. Anksčiau ir buvo rekomenduojama tikrintis kasmet.
Tikslesnis skystosios terpės tyrimas. Pastaruoju metu atsirado papildomų, tikslesnių tyrimų – tai žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tyrimas, PAP tyrimas skystojoje terpėje ir CINtec PLUS® testas.
PAP tyrimas skystojoje terpėje – tai iš esmės tas pats onkocitologinis tyrimas, tik atliekamas naudojant tobulesnes technologijas, leidžiančias padidinti tyrimo tikslumą. Tradicinis tepinėlis daromas taip: paimamos ląstelės, jos dedamos ant stikliuko ir tikrinamas visas paviršius. PAP skystosios terpės tyrimas atliekamas, ląsteles surinkus į tam tikrą skystį ir jas centrifuguojant. Tai leidžia visas ląsteles surinkti į vieną vietą, tada tyrėjui lengviau jas įvertinti, o tyrimas būna tikslesnis.
Dar vienas tradicinio tyrimo patobulinimas – tai ŽPV tyrimas. Šis tyrimas leidžia sužinoti, ar moteris turi papilomos virusą. Juk pirmieji tyrimai gali rodyti ląstelių pakitimą, kurį sukėlė uždegimas, todėl svarbu žinoti, ar vėžį sukeliantis virusas yra. Sužinojus, kad papilomos viruso nėra, moteris gali būti rami: įtarimą sukėlusios ląstelės savaime dings. O jei, esant blogoms ląstelėms, dar randamas ir papilomos virusas, tikimybė, kad reikalai blogės, yra labai didelė. Tada būtina gydyti, stebėti.
Trečiasis tyrimas CINtec PLUS® – tai kol kas paskutinis onkocitologinio tyrimo patobulinimas, leidžiantis nustatyti ląstelių pakitimus. Šis tyrimas gali iš karto parodyti, kad virusas tikrai yra, kad jis jau atlieka savo blogą darbą, ir kad ląstelė jam pasiduoda. Žinoma, jei jis rodo, kad viskas gerai, tuo galima tikėti beveik 100 procentų. CINtec PLUS® tyrimas naudingas visoms moterims, o labiausias jaunoms, iki 30 metų. Juk šio amžiaus moterims ŽPV viruso tyrimo daryti neapsimoka, kadangi tokiame amžiuje šis virusas dažnai būna tranzitorinis – tai atsiranda, tai pats pranyksta. Tokioms jaunoms moterims radus ląstelių pakitimus, būtent šis, naujausias tyrimas, gali parodyti tikrąją ligos prognozę: ar tai rimta, ar turėtų praeiti savaime. Šiuo metu svarstoma, kad ligonių kasoms labiau apsimokėtų finansuoti šį tyrimą kartą per 5 metus.
Gerai, kad profilaktiniai vėžio tyrimai taip greitai tobulėja, atsirado papildomų tyrimų: ŽPV, PAP tyrimas skystoje terpėje, o štai dabar atsirado visai naujas, tikrai europietiškas tyrimas CINtec PLUS®. Juk ikivėžinių pakitimų moteris nejaučia, todėl klastingą ligą lengva pražiūrėti.
Skiepai – veiksmingiausia profilaktika. Šiuo metu skiepijama nuo trijų virusų, sukeliančių gimdos kaklelio vėžį, o pasaulyje bandomi nauji skiepai, kurie veiks net prieš devynis virusus. Galima skiepytis ir vyresnėms merginoms bei moterims, tačiau tik tada, kai tikrai yra įsitikinusios, kad nėra užsikrėtusios ŽPV.
Lietuvoje nuo 2016 metų nuo ŽPV jau bus nemokamai skiepijamos 14 metų mergaitės. Gal būt vėliau bus finansuojama ir daugiau skiepų, tad vis daugiau mergaičių ir moterų galės būti ramios, kad nesusirgs šia baisia liga.
CINtec PLUS® – naujiena Lietuvoje
Apie naująjį tyrimą, itin tiksliai nusakantį ikivėžinius ląstelių pakitimus, paklausėme Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentės, laboratorijos gydytojos Dangiros Babenskienės.
CINtec PLUS® tyrimas yra atrastas dar visai neseniai, o mūsų šalyje tai visiška naujiena. Tyrimas kol kas atliekamas tik keliose Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose. Medicininių tyrimų laboratorija “Antėja” šiuos tyrimus atlieka, bendradarbiaudama su Kauno klinikomis.
CINtec PLUS® tyrimas yra tikrai didelis pagalbininkas moterims ir gydytojams, norintiems laiku pastebėti ląstelių pakitimus. Tiriami du baltymai, ir jeigu vienoje ląstelėje randami abu (p16 ir Ki67), vertinama, kad šios ląstelės dalijimosi ciklas yra sutrikęs. Tai yra labai svarbu, nes pokyčiai ląstelėje yra pirmasis pavojaus signalas. Naujasis tyrimas nėra labai brangus (50 eurų), ypač lyginant su rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu.
Patys jautriausi metodai, galintys padėti rasti ankstyvus ląstelių pakitimus bet kurio amžiaus moteriai, yra onkocitologinis tyrimas skystoje terpėje ir naujasis CINtec PLUS. Atlikus šiuos tyrimus, ŽPV galima ir nedaryti.
Bloga žinia ta, kad gimdos kaklelio vėžio atvejų Lietuvoje daugėja. Taip yra tikriausiai dėl to, kad pagal profilaktines patikros programas pasitikrina labai nedaug moterų (tik apie 20 proc.). Tačiau gera žinia ta, kad gimdos kaklelio vėžys – liga, kurią galima labai anksti aptikti.
Žinoma, nuspręsti, nori dar gyventi, ar jau ne, gali tik pačios moterys. Sąmoningi žmonės rūpinasi savo ir savo šeimos sveikata.
Straipsnį parengė Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacija
