Naujausias Šiaurės šalių sprendimas kompensuoti saulės stygių – vitaminu D papildyti kasdieniai pieno produktai
Gydytojai perspėja, kad daugumai Lietuvos gyventojų nepakanka vitamino D, todėl tai gali lemti dažnus kaulų lūžius, dantų ligas, taip pat silpną bendrą imunitetą ir net polinkį į depresiją. Kaip rodo praėjusiais metais šalies laboratorijose atliktų bendrojo vitamino D kraujo tyrimų analizė, net 88,9 proc. atvejų buvo nustatyta, kad tiriami gyventojai kenčia dėl organizmui svarbaus vitamino D stygiaus. Pasak medikų, vitamino D ypač trūksta paaugliams ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Ištyrę 1010 kraujo mėginių medikai nustatė, kad 23,2 proc. pacientų užfiksuotas kritinis vitamino D deficitas, 51,7 proc. – vidutinis nepakankamumas ir tik 14 proc. – nedidelė stoka. Likusių tiriamųjų kraujyje nustatytas rekomenduojamas vitamino D kiekis, tačiau jie sudarė tik 10,3 proc. visų mėginių, rodo medicinos įstaigų laboratorijų, priklausančių Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijai, duomenys. Tyrime buvo analizuojami 2012 metais atlikti bendrojo vitamino D kraujo tyrimų rezultatai.
„Vitaminas D svarbus normaliai dantų ir kaulų būklei, jis padeda sumažinti kaulų lūžių riziką. Be to vitaminas D reikalingas raumenų funkcijai, imuninės sistemos veiklai palaikyti. Šio vitamino trūkumas siejamas su osteoporoze, arterine hipertenzija, širdies ligomis, vėžiu bei autoimuniniais susirgimais“, – sako Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė, gydytoja Eglė Marciuškienė.
Gydytojos teigimu, mokslininkai jau yra atradę ryšį tarp mažo vitamino D kiekio ir depresijos bei įvairių kognityvinių (nuotaikos, pažinimo ir kt.) sutrikimų.
„Pastaruoju metu atliekama daug mokslinių tyrimų dėl vitamino D įtakos sveikatai. Jie atskleidė įdomių sąsajų ir parodė didžiulę šio vitamino įtaką gerai žmogaus savijautai ir sunkių ligų prevencijai“, – teigia informaciniame projekte vitaminasd.lt konsultuojanti gydytoja.
Pasak jos, natūraliai organizmas vitaminą D pasigamina saulės spinduliams veikiant odą, todėl ne veltui šis svarbus vitaminas dar yra vadinamas „Saulės vitaminu“.
„Deja, bet Lietuva yra vitamino D deficito šalis, nes gyvename tokioje geografinėje zonoje, kurioje saulę matome retai. Didelės įtakos turi ir besikeičiantis gyvenimo būdas – vis mažiau laiko praleidžiame gryname ore, kur net ir tie menki saulės spinduliai galėtų pasiekti mūsų odą“, – pasakoja E. Marciuškienė.
Gydytojos teigimu, atliekami laboratoriniai tyrimai rodo, kad dėl šių priežasčių net ir vasarą mūsų krašto gyventojų organizmai nepasigamina pakankamo vitamino D kiekio bei nekompensuoja jo stygiaus. Tuo labiau organizmas vasarą nesukaupia Saulės vitamino atsargų žiemai, kai saulės spindulių kiekis ir lauke praleidžiamas laikas dar labiau sumažėja.
Vitamino D dar galima gauti ir su maistu. Pagrindiniai jo šaltiniai – riebi žuvis, kiaušinio trynys ir galvijų kepenys. „Tačiau šie produktai paprastai nėra vartojami kasdien – tai nėra įprasta mūsų platumų gyventojų mitybos raciono dalis, todėl realybėje su maistu gaunamas vitamino D kiekis yra gerokai mažesnis nei reikia organizmui“, – pastebi gydytoja.
Spręsdami šią problemą Šiaurės šalių gydytojai pritaikė Rytų šalyse jau pasiteisinusią praktiką – praturtinti vitaminu D kasdien vartojamus maisto produktus. Vieni pirmųjų, jau pasiūlytų rinkai, – pieno produktai su vitaminu D, kuriuos šiauriečiams pirmasis pasiūlė didžiausias Suomijos pieno produktų gamintojas „Valio“.
Pasak gydytojos E. Marciuškienės, Skandinavijos šalyse gyventojai yra sąmoningi ir vitaminu D praturtinti maisto produktai tampa vis svarbesne jų gyvenimo dalimi, kaip kad Rytų šalyse visi parduodami ryžiai yra praturtinti B grupės vitaminais – taip buvo išspręsta to regiono gyventojams aktuali B grupės vitaminų trūkumo problema.
Lietuvos parduotuvėse jau taip pat galima įsigyti vitaminu D praturtintų „Valio Gefilus“ jogurtų su įvairiomis uogomis ir vaisiais.
Patobulintos sudėties „Valio Gefilus“ jogurtai nuo šiol taip pat gaminami ir be laktozės, t.y. pieno cukraus, kurio Lietuvoje netoleruoja apie 30% gyventojų. Pasak gydytojos, pieno produktus, iš kurių gamybos procesuose pašalinama laktozė, gali be baimės ir nemalonių pasekmių valgyti net ir laktozės netoleruojantys žmonės ir taip gauti ne tik reikalingą vitamino D, bet ir kalcio bei baltymų kiekį.
„Valio“
„Valio“ – didžiausia Suomijos pieno perdirbimo įmonė, daugelyje pasaulio šalių pripažinta funkcinio maisto kūrimo ir gamybos lydere. Išvertus iš suomių kalbos šis pavadinimas reiškia „geriausias“. Įkurta 1905 metais tokį savo pažadą kompanija tęsi jau daugiau nei šimtą metų. „Valio“ yra pirmaujanti Suomijos pieno perdirbimo įmonė, turinti tvirtas pozicijas kaimyninėse šalyse: Švedijoje, Rusijoje ir Baltijos šalyse. Šios įmonės produktais ir ingredientais prekiaujama JAV ir Kinijos rinkose. Iš viso „Valio“ tarptautiniai ryšiai, įskaitant licencijavimą, apima 65 pasaulio šalis.
Lietuvoje švieži „Valio“ pieno produktai atsirado prieš 10 metų. Kompanijos produkciją sudaro kasdieniai pieno produktai (jogurtai ir varškės desertai „Valio Alma“, aukštos kokybės sūriai) bei funkciniai gaminiai, kitaip dar vadinami maistu, kuris teigiamai veikia sveikatą. Plačiausias – prieš 22 metus Suomijoje sukurtas ir tapęs neatsiejama suomių kasdieninio gyvenimo dalimi – „Valio Gefilus“ asortimentas: tai jogurtai, jogurto gėrimai, kefyras, rūgpienis ir varškės desertai. Šie pieno produktai ypatingi tuo, kad yra praturtinti geriausiai pasaulyje ištirtomis pieno rūgšties bakterijomis Lactobacillus rhamnosuss GG. Suomijoje taip pat dar populiarūs funkciniai pieno produktai – pienas ir sviestas be laktozės „Valio Eila“. Praėjusiais metais Lietuvos rinkai buvo pristatyta ir naujiena patiems mažiausiems – paruoštas vartoti pieno mišinys kūdikiams „Valio Tuuti“.
Apie Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociaciją
Į Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociaciją susibūrę laboratorinės medicinos gydytojai, kitų sričių gydytojai ir privačios sveikatos priežiūros įstaigos (laboratorijos ir kitos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įmonės) siekia įvairiomis priemonėmis šviesti bei informuoti visuomenę apie šiuolaikines medicinos diagnostikos galimybes, profilaktinių ankstyvosios diagnostikos priemonių būtinumą kaip alternatyvą brangiam klinikiniam gydymui. Ypatingą dėmesį asociacija skiria laboratoriniams kraujo tyrimams kaip vienai efektyviausių diagnostikos priemonių.
Asociacija organizuoja mokslines – praktines konferencijas medikams, dalyvauja įvairiose visuomenės švietimo ir sveikatinimo programose, inicijuoja ir vykdo socialiniuos projektus, skirtus ligų prevencijai ir sveikai gyvensenai. Asociacija bendradarbiauja su kitomis medikų bei pacientų visuomeninėmis organizacijomis, valstybės įstaigomis, dirbančiomis diagnostikos, gydymo ir ligų prevencijos srityse. Ilgametę patirtį sukaupę asociacijos ekspertai dirba praktinį darbą šalies sveikatos priežiūros ir mokslo įstaigose. Asociacija veikia nuo 2010 m.
