Lietuvoje mirtingumas nuo širdies ir kraujotakos ligų yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Mes ir gyvename trumpiausiai – vyrų vidutinis amžius 68, moterų – 79 m. Pasak statistikos, taip yra dėl to, kad per riebiai valgome ir per mažai dėmesio skiriame savo sveikatai.
Kodėl lietuviai suserga ateroskleroze ir iškeliauja Anapilin anksčiau nei kitų šalių žmonės? Kodėl, nepaisant kardiologų ir šeimos gydytojų pastangų, kraujotakos ligomis sergančiųjų nemažėja? Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų 1-ojo kardiologijos skyriaus vedėja, Lietuvos širdies asociacijos prezidente, profesore Žaneta PETRULIONIENE.
Kraujotakos sistemos ligos jau daug metų yra pagrindinė Lietuvos gyventojų mirčių priežastis. Pastaruosius 2 metus jos sudarė 56,6 procento (1 pav.). Taigi, kas antra mirtis Lietuvoje ištinka dėl kraujotakos sistemos ligų. Nėra kuo didžiuotis, ypač žinant, kad Europos Sąjungos šalių vidurkis – apie 29 proc. Liūdniausia tai, kad šios ligos pakerta žmones be jokių perspėjimo ženklų – jie miršta nuo infarkto ar insulto, net neįtarę, kad jau senokai sirgo… ateroskleroze.
„Gaila, kad žmonės tuo susirūpina per vėlai, – sako Lietuvos Širdies asociacijos prezidentė Žaneta Petrulionienė. – Jei laiku pasitikrintų, išsaugotų gyvybę. Aterosklerozė kartu su kraujospūdžio padidėjimu, rūkymu ir kitais veiksniais yra pagrindinė infarkto priežastis. Apie infarktą žino kiekvienas, visi jo bijo. Kiekvienais metais infarktas ištinka septynis tūkstančius Lietuvos žmonių, tai kasdien – po dvidešimt! Išgyvena daugiau nei du trečdaliai. Bet didžiausia problema ta, kad ši liga pargriauna ir save gan sveikais laikiusius žmones, dėl to jie ir neatpažįsta pirmųjų simptomų.
Išgyvenusieji infarktą ar insultą pradeda labiau rūpintis sveikata: mažina antsvorį, tikrinasi cholesterolį, nebevalgo riebiai, į valgiaraštį įtraukia daugiau daržovių. Juk pagrindinę širdies ir kraujagyslių ligų priežastį aterosklerozę, kurią sukelia padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, galima įveikti.“
Lietuvoje jau kelerius metus yra vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, pagal kurią nemokamai tikrinami 40–55 metų vyrai ir 50–65 metų moterys. Šia programa siekiama išsiaiškinti, ar žmonės turi kraujotakos ligų rizikos veiksnių. Rezultatai parodė, kad padidėjęs cholesterolis nustatomas per 80 proc. atėjusių išsitirti žmonių. Vyrams – dažniau nei moterims.
Ligos ištinka dėl dislipidemijos
Terminas dislipidemija reiškia kraujo riebalų sutrikimą, kurį sukelia didelis blogojo cholesterolio kiekis kraujyje. O padidėjusio cholesterolio kiekio priežastys yra šios: mityba, t. y. per didelis gyvulinės kilmės riebalų vartojimas, ir paveldėjimas.
Pasak profesorės, gyvenimo pabaigą priartina ne tik cholesterolio padidėjimas. Tai lemia keli rizikos veiksniai iš karto. Blogiausia padėtis būna tada, kai žmogus turi genetinį polinkį kaupti cholesterolį, o prie šio dar prisideda keletas rizikos veiksnių. Dislipidemija yra tiek pat svarbus rizikos veiksnys, kaip ir rūkymas, padidėjęs cukraus kiekis kraujyje ir daugybė kitų.
Dislipidemija sukelia aterosklerozę, kuri ir yra ankstyvos mirties priežastis.
O kas yra aterosklerozė? „Tai nėra atminties blogėjimas, kaip žmonės dar linkę manyti, – aiškina Ž.Petrulionienė. – Tai kraujagyslių susiaurėjimas. Jos gali susiaurėti širdyje, galvos smegenyse ar bet kuriame kitame organe. Aterosklerozės esmė – oksiduoto cholesterolio kaupimasis kraujagyslės sienelėse. Plokštelės susidaro ten, kur susikaupia daug cholesterolio. Kuo aterosklerozinių plokštelių daugiau, kuo jos didesnės – tuo greičiau tiksinti bomba krūtinėje sprogs ir atsitiks nelaimė.“
Nebylusis žudikas slepiasi kraujagyslėse
Cholesterolio padaugėjimo žmonės ilgai nejaučia. Metai metus jis kaupiasi plokštelėse, aterosklerozė vystosi, tačiau žmogus to nepastebi, nes nieko neskauda. Plokštelė auga palaipsniui, ilgai nesiaurindama kraujagyslės spindžio. Tai gali vykti dešimtmečius, nes cholesterolis pradeda kauptis nuo jaunystės.
Žmogus nieko nejaučia tol, kol plokštelė sprogsta arba kol kraujagyslės spindį užkemša krešulys: taip ir įvyksta miokardo infarktas arba insultas. Dėl to cholesterolis ir yra vadinamas nebyliuoju žudiku.
Savo cholesterolį būtina žinoti, tyrimus darytis kartą per metus ar netgi dažniau. Sveiko žmogaus bendrasis cholesterolis turėtų būti ne daugiau kaip 5 mmol/l. Blogojo cholesterolio (arba MTL cholesterolio) gali būti ne daugiau kaip 3 mmol/l. Sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ir žmonėms, išgijusiems po infarktų ar insultų, šie reikalavimai dar griežtesni – MTL cholesterolio negali būti daugiau kaip 1,8 mmol/l.
Dislipidemija būna paveldima
Tikriausiai teko girdėti, kad yra nemažai judrių ir sveikai gyvenančių žmonių, tačiau vis tiek turinčių padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje. Taip atsitinka ne dėl mitybos, o dėl paveldimumo.
„Tai yra dar viena priežastis, dėl ko būtina tikrintis cholesterolio kiekį kraujyje, – aiškina gydytoja kardiologė Ž.Petrulionienė. – Dislipidemija gali būti genetiškai paveldima. Yra šeimų, kurių kiekvienas suaugęs narys turi padidėjusį cholesterolį – netgi tas, kuris visai nevalgo mėsos. Tų šeimų istorijos nelinksmos – tėvai ir seneliai paprastai būna anksti mirę nuo infarktų, insultų. Šių šeimų palikuonys turėtų ypač domėtis sveikata ir mažinti cholesterolio kiekį vaistais.
Nors cholesterolio pajusti neįmanoma, jo padidėjimą kartais parodo sankaupos poodyje, aplink sąnarius (kurios būna skausmingos), aplink akis (geltonos dėmės). Tokie yra sunkios, genetiškai paveldimos šeiminės dislipidemijos išoriniai požymiai. Dislipidemija sergančio žmogaus kraujas būna riebus ir tirštas kaip grietinė.
Bėda ta, kad cholesterolis kaupiasi visuose vidaus organuose, o svarbiausia – vidinėse kraujagyslių sienelėse. Cholesterolio sankaupos – riebaliniai ruoželiai ir plokštelės – gali susidaryti bet kurioje organizmo arterijoje. Kuo jos didesnės, tuo labiau siaurina spindį, gali sutrikdyti širdies raumens ir galvos smegenų kraujotaką, o trūkusios – sukelti infarktą ar insultą.“
Ar galima šią epidemiją suvaldyti?
„Taip, galima, – atsako profesorė. – Tai rodo kitų šalių patirtis. Mirtingumas nuo širdies ligų iš tiesų sparčiai mažėja tose šalyse, kuriose aktyviai taikomi pirminės prevencijos principai: laiku nustatomi, o vėliau koreguojami rizikos veiksniai – padidėjęs kraujospūdis, dislipidemija ir rūkymas.
Dislipidemija – klastinga liga, kurią pradėti gydyti reikia anksti. Be to, būtina žmonėms aiškinti apie sveiko gyvenimo būdo svarbą.
Kaip pasitikrinti dėl aterosklerozės
Tai yra labai paprasta, neskausminga ir neinvazinė procedūra. Gydytojas neurologas ultragarso aparatu gali išmatuoti kraujagyslės sienelės storį ir pamatyti, ar joje nėra aterosklerozinių plokštelių. Jeigu bus aptikta, kad kraujagyslė jau yra pažeista aterosklerozės, tai bus įrodymas, kad plokštelių yra ir kitose – širdį ir kitus organus maitinančiose – kraujagyslėse.
Dar vienas paprastas ir greitai atliekamas metodas yra kraujagyslių standumo tyrimas. Kuo kraujagyslė standesnė, tuo didesnis kraujo tekėjimo arterijose greitis. Organizmui senstant ir progresuojant aterosklerozei, kraujagyslės standėja, o kraujo tėkmės greitis didėja. Apie tai, kur atliekami šie tyrimai, turėtų informuoti šeimos gydytojas.
Yra ir dar paprastesnė procedūra – tai kraujo tyrimas, kurį rekomenduojama pasidaryti kasmet. Juk padidėjusio cholesterolio žmonės nejaučia tol, kol neatsitinka bėda – ištinka infarktas arba insultas. Cholesterolio tyrimai yra nemokami tiems žmonėms, kurie yra tam tikro amžiaus (40–55 metų vyrai ir 50–65 metų moterys), jie kartą per metus gali pasinaudoti ligonių kasų finansuojama prevencine programa. Visiems kitiems už šį gyvybiškai svarbų tyrimą reikia susimokėti. Padidėjęs MTL cholesterolio kiekis kraujyje reiškia, kad aterosklerozė jau čia pat.
Pirminės prevencijos programos duomenimis, net 89,7 procentams vidutinio amžiaus Lietuvos vyrų ir moterų nustatyta dislipidemija.
Vidutinis tirtų pacientų amžius – 52,6 m.
Kitų rizikos veiksnių paplitimas pirminės prevencijos programos duomenimis
Arterinė hipertenzija nustatyta 57,6 proc.
Cukrinis diabetas – 10,1 proc.
Metabolinis sindromas – 31,5 proc.
Kūno masės indeksas didesnis nei 30 nustatytas 37,3 proc.
Pilvinis nutukimas – 46,6 proc.
Straipsnio autorė Meilė JANČORIENĖ
